- atbudėlis
- atbùdėlis, -ė smob. (1) kas atbudęs: Nuobaigom ir atbùdėlis pribūva Ds. ║ prk. susipratėlis: Tą padėką tariu tau čia Kudirkos, kitų atbudėlių ir savo paties vardu J.Jabl.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.